Modernus atliekų tvarkymas

Regione įdiegta konteinerių identifikavimo sistema, mišrios komunalinės atliekų apdorojamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose.

Atliekų kiekis mažėja

Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne pašalinamų komunalinių atliekų kiekis kasmet mažėja.

Naujienos

Naujienos / 2020 02 14 Kodėl verta sukti galvą dėl išmetamo maisto?

Maisto produktus perkame kasdien. Nesuvalgytus, pabodusius, per ilgai šaldytuve laikytus produktus išmetame dažnai nesusimąstydami, kokių pasekmių mūsų vartojimo įpročiai turi aplinkai.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skelbia, kad beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama, t. y. tampa atliekomis. Kasmet pasaulyje susidaro 1,6 mlrd. tonų maisto atliekų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiausiai maisto iššvaistoma vartojimo stadijoje – maistas išmetamas, nors jis dar tinkamas vartoti.

Europos Sąjungoje (ES) kasmet iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Kiekvienam ES gyventojui per metus tenka apie 173 kg maisto atliekų. Kur ir kaip susidaro tokie dideli kiekiai išmetamo maisto? Pasirodo, maistas švaistomas visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu.

Nemažai maisto atliekų išmetama perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.), bet  daugiausiai maisto atliekų – apie 53 proc. – susidaro namų ūkyje.

Gal manote, kad Lietuvai tai neaktualu, kad lietuviai yra taupūs ir maisto nešvaisto? Vis dėlto statistika teigia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Maisto švaistymas susijęs su neigiamais ne tik ekonomikos, bet ir socialiniais, ekonominiais, ekologiniais, etiniais padariniais.

Pasaulyje maisto pagaminama tiek, kad kiekvienas planetos gyventojas galėtų būti sotus. Vis dėlto 793 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo išsekimo dėl prastos mitybos. 2014 m. duomenimis 55 mln. Europos gyventojų, t. y. 9,6 proc. 28 ES valstybių narių gyventojų, negalėjo sau leisti įsigyti kokybiško maisto kas antrą dieną. Taigi sprendžiant maisto švaistymo problemą būtų galima gerinti žmonių gyvenimo sąlygas.

Išmetamas maistas turi įtakos ir klimato kaitai. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurių kiekis sudaro apie 8 proc. visų pasaulyje išmetamų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl taip yra be reikalo naudojami riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2.

Taigi bet koks neatsakingas gamtinių išteklių, skirtų maisto gamybai, naudojimas ir maisto švaistymas turėtų būti morališkai nepriimtinas.

ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. maisto atliekų apimtis, tenkančias vienam gyventojui, sumažinti perpus.

Paskutinį kartą redaguota: 2020-02-14

Jei neradote informacijos, susisiekite su mumis:

  • info@sratc.lt
  • (8 41) 42 15 99 arba (8 41) 52 07 61

Pramonės g. 15-71, LT-78137 Šiauliai, Tel. (8 41) 520 002, El. paštas: info@sratc.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas:
145787276. PVM mokėtojo kodas: LT457872716.