Naujienos

   

Šiandien beveik 400 Europos miestų priėmė Nulinio atliekų (zero waste) plano iššūkį, prisijungdami prie judėjimo, kurį inicijavo ir remia Zero Waste Europe narių organizacijos visame žemyne. "Nulinių atliekų" programą remia nulinių atliekų nevyriausybinių organizacijų (NVO) tinklas, dirbantis su visais nulinių atliekų veiklos aspektais.

 

Tapti miestu be atliekų yra rimtas iššūkis, kuris įpareigoja ne tik įgyvendinti iškeltus tikslus, bet ir kasmet siekti vis geresnių rezultatų. Įsipareigojimas tapti miestu be atliekų – tai rimtas pažadas (žingsnis), kuriuo siekiama nuolatinio atliekų kiekio mažinimo, atskiro atliekų surinkimo gerinimo bei visuomenės švietimo stiprinimo. Zero waste Europe iškelti tikslai miestams, tai ne tik geriausiai atliekų išvengiančių miestų pavyzdžiai, kuriuos siūloma priimti miestams, bet ir padrąsinimas bei palaikymas kiekvienam miestui atrasti savo individualius būdus, kaip pasiekti geriausius susidarančių atliekų kiekio mažinimo rezultatus. Europos Sąjungai pereinant prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo, zero waste idėjos taps prioritetiniu tikslu, kurį anksčiau ar vėliau turėsime priimti ir patys.

VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (ŠRATC) kartu su VšĮ ,,Žiedinė ekonomika“ skaitė pranešimą apie tai, ką laimėtų Šiaulių miestas, priėmęs beatliekio miesto iššūkį ir galimybes, kurias įgauna miestas, sutikęs prisiimti įsipareigojimus.

 

Miestas gauna ne vien tik įsipareigojimus įgyvendinti iškeltus tikslus, bet ir ekonominę naudą, kadangi papildomai kuriamos darbo vietos, taip pat stiprinamas bendruomeniškumas per įgyvendinamas idėjas, pvz. taisymo dirbtuvės, bendruomeninis kompostavimas ir kt. Siūlomas ir per įvairias priemones skatinamas bendradarbiavimas tarp vietos savivaldos ir verslo atstovų, kurie būtų skatinami naudotis iš atliekų rūšiavimo sukauptomis žaliavomis. Domantas Tracevičius, VšĮ ,,Žiedinė ekonomika“  steigėjas, pabrėžė, jog įgyvendinant miesto be atliekų koncepciją, labai svarbus vaidmuo atitenka verslo atstovams, kurie diegdami inovatyvias technologijas gali smarkiai prisidėti mažindami susidarančių atliekų kiekius. Taip pat jis paminėjo, jog Zero Waste miestų patirtis rodo, jog sėkmingai su atliekomis besitvarkančios savivaldybės sutaupo gyventojų išlaidas. Pvz., Liublijane 2014 m. Gruodžio mėnesį atliekos buvo išvežamos nemokamai. ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė pristatė Šiaulių miesto 2017 m. atliekų surinkimo skaičius, kurie parodė, kad net 70% iš surinktų atliekų kiekių sudarė mišrios komunalinės atliekos. Paminėjo, jog įsipareigojimas tapti Zero waste miestu leistų šį skaičių sumažinti. Taip pat pabrėžė, jog norint mažinti susidarančių atliekų kiekius, neužtenka tik tinkamai išrūšiuoti, kaip skelbia ir žiedinės ekonomikos modelis, pats svarbiausias yra pradinis etapas - atsakingas vartojimas, atliekų minimalizmas. Šis įsipareigojimas būtų ne trumpalaikis, o keliolikos metų numatytų tikslų įgyvendinimas.

 

Artimiausiu metu, Šiaulių miesto tarybos nariams bus parengtas ir pateiktas siūlymas tapti miestu be atliekų.

Visą idėjos pristatymą galite matyti: https://www.youtube.com/watch?v=BJTbyABIEyE&t=861s