Naujienos

Atliekų rūšiavimas suteikia galimybę naudoti tai, kas jau kartą buvo panaudota – nauji daiktai gaminami iš antrinių žaliavų, taip taupant gamtinius išteklius ir mažinant gamybos, atliekų tvarkymo išlaidas bei į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį.

 

Didžiojoje dalyje Europos šalių yra savaime suprantama, kad atliekos  privalo būti rūšiuojamos, nes atliekomis tapusios gaminių pakuotės yra perdirbamos. Daugelis apskritai jau pradeda gyventi  vadovaudamiesi filosofija „nulis atliekų“ (angl. „Zero waste“). Ši filosofija pirmiausia keičia buvusį įprotį viską pirkti iš eilės, nesusimąstant, ar to mums tikrai reikia. Sąmoningai, atsisakydami pirkti nebūtinus dalykus, žmonės sutaupo ne tik pinigų, bet ir tausoja gamtinius išteklius.

 

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nors ir girdi, ir žino apie atliekų rūšiavimo svarbą, vis tik nelinkę keisti savo įpročių, vis dar meta atliekas į vieną šiukšliadėžę, kurios turinys nukeliauja į bendrą atliekų konteinerį. Apžvelgus gyventojų publikuojamas nuotraukas internete, nusiskundimus, kad mišriųjų (bendrųjų) atliekų konteineriai užversti atliekomis ir, esą niekas nesirūpina jų išvežimu, nesupranta, kad būtent patys ir yra tie teršėjai, kurie pirmiausia skriaudžia save finansiškai bei teršia mūsų aplinką.

 

Tinkamai rūšiuodami atliekas, atliekų pakuotes, mes nebemokame antrąkart už jų išvežimą ir perdirbimą. Už pakuočių perdirbimą kiekvienas mūsų sumoka įsigydamas, pirkdamas prekes. Svarbu ir tai, kad visas atliekas mesdami į bendrą atliekų konteinerį, mes ne tik teršiame aplinką (iš bendrų atliekų konteinerių nerūšiuotos atliekos dažniausiai keliauja į sąvartyną, kur jos tiesiog utilizuojamos, deginamos), bet tuo pačiu eikvojame ir gamtos išteklius.

 

Atliekų rūšiavimas Lietuvoje dar nėra tapęs kasdieniu įpročiu. Dėl kokios priežasties? Kiekvienas nerūšiuojantis gali išvardyti ne vieną savo elgesį pateisinančią priežastį. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto daugiabutyje gyvenantis Andrius įsitikinęs, kad rūšiuoti neverta, nes tai esą laiko gaišimas, neduodantis jokios naudos. „Nesuprantu kam rūšiuoti atliekas, juk vis tiek mokame tiek pat. Tai kam man sukti galvą, kur ir kaip dėti nereikalingas pakuotes? Turime namuose vieną šiukšlių kibirą, į jį viską ir metame“. Gal iš tikrųjų rūšiavimas tik apsunkina kasdienybę ir visiškai neįtakoja gyventojų finansinės naudos? Kaip yra iš tiesų? Pabandykime išsiaiškinti.

 

 

„Nerūšiuodami gyventojai už pakuočių atliekų sutvarkymą moka du kartus, – Andriui ir kitiems panašiai manantiems atsako Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis, – „Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, įskaitant ir Šiaulių regioną, dar neįsigilino, kad pirkdami bet kokią prekę mes jau sumokame ir už pakuotės sutvarkymą t. y. perdirbimą. Jei pakuočių atliekas nerūšiuodami išmetame į mišrių (buitinių) atliekų konteinerį, jos keliauja į atliekų apdorojimo įrenginius, po to į deginimą ir dalis į sąvartyną, ir todėl už jų sutvarkymą gyventojai turi sumokėti antrą kartą. Deginimo įkainiai auga, kaip ir taršos mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas. Todėl atliekų, kurias metame į mišrius atliekų konteinerius, sutvarkymas yra ir brangus, ir kenksmingas aplinkai.“

 

Taigi akivaizdu, kad Andrius ir kiti panašiai mąstantys nerūšiuodami skriaudžia patys save. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus mišrių atliekų konteinerius, už kurių išvežimą ir sutvarkymą gyventojams reikia mokėti. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos. Todėl, jei visi pradėsime rūšiuoti buitines atliekas, už jų išvežimą mokėsime mažiau ir tuo pačiu prisidėsime prie aplinkos išsaugojimo. Atsakingumas, kaip ir šypsena, nieko nekainuoja, pradėkime nuo savęs, nuo savo šeimos ir sugriaukime mitą, kad rūšiuoti neapsimoka.