Naujienos

Dvinarė rinkliava skatins rūšiuoti

Nuo liepos 1 d. Šiaulių regione, išskyrus Šiaulių miestą, taikoma dvinarė vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą sistema. Kiekvienas rinkliavos mokėtojas nuo šiol gaus sąskaitą iš dviejų dalių: bus nustatyta nekintama pastovioji dedamoji, o kitos, kintamosios, dalies dydis individualių valdų gyventojams priklausys nuo to, kiek atliekų pašalins kiekvienas gyventojas / atliekų turėtojas, o daugiabučių gyventojams kintamoji dalis, kaip ir iki šiol, priklausys nuo namų valdoje deklaruotų gyventojų skaičiaus.

Tikimasi, kad dvinarė rinkliava paskatins gyventojus rūšiuoti atliekas. Kuo daugiau atliekų bus išrūšiuota, tuo mažiau jų pateks į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, todėl atliekų tvarkymo sistemai išlaikyti reikės mažiau lėšų. Tad, tikėtina, rūšiuoti pradės netgi tie, kurie iki šiol į tai numodavo ranka.

Individualių valdų gyventojai atliekų rūšiavimo konteinerius turi savo kieme. Tačiau ir gyvenant daugiabutyje rūšiuoti nėra sudėtinga. Tereikia virtuvėje pasiruošti kelias atskiras talpas skirtingoms atliekoms: popieriui, plastikui, stiklui ir mišrioms komunalinėms atliekoms. Jei trūksta vietos, rūšiuotoms atliekoms skirtas talpas patartina laikyti kitose patalpose (balkone, tamsiame kambariuke), taip pat galima nusipirkti specialiai rūšiavimui skirtas kelis skyrius turinčias šiukšliadėžes.

Svarbiausias klausimas – kaip teisingai rūšiuoti? Pagrindinė informacija pateikiama ant konteinerių. Tačiau gyventojams nuolat kyla klausimų, į kurį konteinerį dėti vieną ar kitą atlieką, kurias atliekas galima rūšiuoti, o kurios turi keliauti tiesiai į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.

Ką mesti į popieriaus konteinerį?

Į šį konteinerį metami laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos, popierinės ir kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai ir dėžutės. Svarbu, kad kartoninė pakuotė ir popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines ir kartonines dėžutes reikėtų išlankstyti.

Į popieriaus konteinerį negalima mesti: sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Visos šios atliekos metamos į mišrių atliekų konteinerį.

Ką mesti į stiklo konteinerį?

Į stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, stiklo duženos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti pakuotėse likusius skysčius.

Į stiklo konteinerį negalima mesti: veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, termometrų, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų ir automobilių stiklų. Visą nerūšiuojamą stiklą derėtų gabenti į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles. Taupiąsias lemputes galima palikti prekybos centruose ir kitose įstaigose įrengtuose specialiuose surinkimo punktuose.

Sudužus gyvsidabrio termometrui, reikia surinkti gyvsidabrio rutuliukus, supilti į sandarų indą su vandeniu ir pristatyti į didelių gabaritų aikštelę kaip pavojingą atlieką.

Ką mesti į plastiko konteinerį?

Į plastiko konteinerį metamos visos plastikinės, kombinuotos ir metalinės pakuotės: plastiko buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, celofanas, plastiko loveliai, žaislai be elektroninių įtaisų, kombinuotos pakuotės, tokios kaip TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės, saldainių, traškučių pakeliai, ledų, saldainių popierėliai, metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kepimo skardos, kitos smulkios metalinės atliekos.

Beje, galima įsidėmėti, kad plastikinės pakuotės žymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP. Prieš šalinant pakuotes jų plauti nebūtina, tačiau reikėtų išpilti visus skysčius, pašalinti riebalus, maisto likučius, užsukti ar uždėti dangtelius, o kombinuotą pakuotę (pvz., TetraPak) pageidautina išlankstyti ir suspausti.

Į plastiko konteinerį negalima mesti: dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų ir kitų panašių higienos reikmenų, medicinos atliekų ir naudotų švirkštų, aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, dažų indelių, antifrizo pakuočių, CD ir DVD kompaktų, smulkios ir stambios elektros ir elektroninės įrangos. Pavojingų medžiagų tarą, elektros ir elektroninę įrangą reikėtų vežti į didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę. Smulkią elektros ir elektroninę įrangą, panaudotas baterijas galima palikti specialiuose surinkimo punktuose, o visos kitos atliekos turi keliauti į mišrių atliekų konteinerius. Pavojingos atliekos ir elektroninė įranga surenkama ir apvažiavimo būdu pagal viešai skelbiamus grafikus (www.sratc .lt).

Kur dėti medicinines atliekas?

Buityje susidarančių medicininių atliekų tvarkymas vis dar nėra iki galo reglamentuotas. Gyventojams reikėtų žinoti, kad, jei sveikatos priežiūros paslaugas gydytojai ar slaugytojai teikia namuose, susidariusias medicinines atliekas jie turi patys surinkti ir išsivežti į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jos bus nukenksmintos arba saugomos iki atidavimo tvarkytojams.

Įsidėmėtina: švirkštus iš karto po naudojimo reikėtų sudėti į saugias, uždaras talpyklas (pvz., stiklinius indus su dangteliais ar plastikinius butelius), beje, švirkštus geriausia šalinti kartu su adata, kad būtų išvengta įsidūrimo rizikos nuimant adatą. Tokias talpyklas galima dėti į plastikinį šiukšlių maišą ir tik tada mesti į mišrių atliekų konteinerį. Kitas infekcijos riziką keliančias medicinines atliekas taip pat reikėtų šalinti prieš tai sudėjus į maišelius ir užrišus.

Kur dėti žaliąsias atliekas?

Žaliosios atliekos – tai biologiškai skaidžios sodų, parkų ir želdynų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos.

Geriausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas. Individualių valdų gyventojai turi galimybę kompostuoti savo sklypuose arba specialiose kompostavimo dėžėse, dauguma naudojasi ir žaliosioms atliekoms skirtais konteineriais.

Daugiabučių gyventojai aplinkos tvarkymo metu susidarančias žaliąsias atliekas gali dėti į didmaišius, kuriais turi pasirūpinti daugiabučių bendrijų pirmininkai arba namų administratoriai. Didmaišiai užsakomi ir išvežami nemokamai, tereikia kreiptis į vežėją.

Žaliąsias atliekas galima pristatyti ir į specialias žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikšteles, kur šios atliekos virsta vertingu kompostu.

Turite klausimų? Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistai informaciją teikia elektroniniu paštu info@sratc.lt arba telefonais: (8 41) 42 15 99 ir (8 41) 52 07 61.

.

Bendraukime Facebooke: https://www.facebook.com/sratc/.