Naujienos

Apie šios akcijos įgyvendinimą ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Sandra Bubienė sakė: „Prie pačių problemiškiausių daugiabučių bus pastatomi dideli vazonai, į kuriuos bus sodinamos gėlių kompozicijos.“

Pasak specialistės, tokiu būdu pasirinkta kovoti prieš šiukšlių kalnus, kurie netvarkingai paliekami konteinerių aikštelėse: „Ištisai turime važiuoti ir rinkti gyventojų netinkamai išrūšiuotas atliekas, [...] netvarkingai paliktas didelių gabaritų atliekas, kurias žmonės tiesiog išmeta, kur jiems patogiau.“

Bet ar tikrai grožis visada gali nugalėti netvarką? Kaip sudrausminti kaimyną, kuris nevertina kito pastangų gyventi tvarkingoje ir švarioje aplinkoje? ŠRATC viešųjų ryšių specialistė S. Bubienė prasitaria: „Šiuo metu kaip tik vyksta diskusija su viso Šiaulių regiono savivaldybėmis dėl kilnojamųjų kamerų pastatymo šalia tokių karštųjų taškų, kad būtų galima stebėti ir fiksuoti tokius teršėjus ir juos bausti.“

Čia derėtų paminėti, kad šiais metais lapkričio mėn. Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais nutarta panaikinti už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą numatytą įspėjimą kaip sankciją ir už atliktą pažeidimą iškart skirti baudą nuo 30 iki 140 eurų. Galbūt tai paskatins Šiaulių regiono ir visos Lietuvos gyventojus išmokti tinkamai atsikratyti savo sukauptomis atliekomis.

Nors didelė gyventojų dalis rūšiuoti atliekas jau moka, supranta, kodėl ir kaip tai daryti, neretai nutinka taip, kad neteisingai išrūšiuotos ar netvarkingai paliktos atliekos gali būti ir neišvežamos. Žinoma, tokiais atvejais visada puolami kaltinti ŠRATC darbuotojai ir atliekų vežėjai, kad neva neatlieka savo darbo. Čia ŠRATC viešųjų ryšių specialistė S. Bubienė paaiškina: „Turime ne tik teises, bet ir pareigas, kurių privalome laikytis. Jeigu gyventojas pats užstato konteinerį, negalima privažiuoti prie konteinerio, tai atliekų vežėjas turi teisę jo neišvežti, arba jeigu pamato netinkamai išrūšiuotas atliekas konteineryje, taip pat turi teisę jo neišvežti. [...] Tokios yra taisyklės ir jų reikia laikytis. Ne visada atliekų vežėjas būna kaltas.“

Iš tiesų pirmiausia būtent gyventojas ir yra atsakingas už tinkamą atliekų sutvarkymą. Neteisinga manyti, kad, išnešus atliekas iš savo namų ir jas numetus bet kur ir bet kaip, visas darbas ir atsakomybė tuo ir pasibaigia, o pagrindinė gyventojo teisė yra tik piktintis neva dėl didelių mokesčių už tokių atliekų sutvarkymą. „Iš tiesų mokestis už atliekas yra vienintelis, kur mes nejaučiame, kad mes kažką gauname, ir esame įsitikinę, kad sumokame didelius pinigus, o nieko už tai negauname, nors iš tikrųjų mes gauname labai daug“, – paaiškina ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Tomas Bielskis.

Pinigai išties nėra dideli, o darbas atliekamas didžiulis: surenkamos visos gyventojų išmetamos atliekos, sudarytos visos sąlygos įvairioms buityje susidarančioms atliekoms rūšiuoti ir tinkamai jomis atsikratyti, pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekomis. Jos Šiaulių regione surenkamos pagal viešai paskelbtą grafiką, kuriuo kiekvienas gyventojas turi vadovautis, ir būtent tą dieną, kada vyksta tokių atliekų surinkimas, išnešti didelių gabaritų atliekas prie konteinerių. Tokių atliekų surinkimas ir išvežimas vyksta tik numatytą dieną keturis kartus per metus. Tokias atliekas kiekvienas gyventojas nemokamai gali pristatyti į didelių gabaritų surinkimo aikšteles.

Šiaulių regione sudarytos visos įmanomos galimybės gyventojams tinkamai rūšiuoti savo atliekas ir siekti gyventi švaresnėje, sveikesnėje aplinkoje. Kalbėdamas apie gyventojų sąmoningumą, ŠRATC direktoriaus pavaduotojas T. Bielskis džiaugiasi, kad gyventojų sąmoningumas rūšiuoti atliekas išties didėja, ypač jaunosios kartos, kurie galimai teisingiau suvokia tvaresnio gyvenimo būtinumą, nors ir pagyvenę žmonės rūšiuoja vis geriau. „Tai rodo bendrai augantį gyventojų sąmoningumą. [...] Šiems žmonėms rūšiavimas jau yra įprastas dalykas, [...] jie stebisi, kaip galima su viena šiukšliadėže namuose apsieiti, kai namuose susidaro tiek skirtingų atliekų. [...] Teko skaityti, kad atliekų rūšiavimas turi būti toks pat įprotis kaip atsikėlus ryte išsivalyti dantis, nes tai elementaru.“

Atliekas rūšiuoti būtina, tai nenuginčijama praktika visame pasaulyje, tačiau, jei gyventojas turi nebereikalingų daiktų, kurie dar tikrai tinkami naudoti, jų nederėtų mesti nei į konteinerius, nei palikti šalia konteinerių, tokius daiktus gyventojas gali palikti ŠRATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse įrengtose „Daiktų kiemo“ stotelėse, kuriose paliktus daiktus gali pasiimti kiti žmonės, taip suteikdami daiktams antrą gyvenimą. „Daiktų kiemuose“ gyventojai gali palikti nebenaudojamus buities daiktus, nebeskaitomas knygas, net baldus, kuriems reikalingas nedidelis remontas. Šis projektas stipriai plečiasi ir per metus nuo patekimo į sąvartyną ar sudeginimo buvo išgelbėti net 23 877 daiktai.

Be visos šios sukurtos atliekų tvarkymo infrastruktūros, šiais metais spalio mėnesį ŠRATC savo jėgomis pradėjo vykdyti ir maisto bei virtuvės atliekų surinkimo bandomąjį projektą „Aš pats planuoju. Valgau. Rūšiuoju. Saugau“. Šio projekto įgyvendinimo metu Šiaulių miesto daugiabučių namų gyventojams yra išdalyta tūkstantis kibirėlių ir stebima, kaip gyventojai rūšiuoja, su kokiomis problemomis susiduria, teikiamos nuolatinės konsultacijos, kaip rūšiuoti, ką galima mesti į atskirus maisto atliekų surinkimo kibirėlius. Nors šis projektas Šiaulių regione vyksta daugiau nei mėnesį, ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovė Ernesta Ručinskienė sakė: „Pasiekti rezultatai tikrai stebina gerąja to žodžio prasme dėl rūšiavimo kokybės, tačiau, kol vyksta bandomasis projektas, per pirmą mėnesį jau matome, kad gyventojai išmetė daugiau nei tris tūkstančius kilogramų atliekų, o tai reiškia, kad vienas butas ar vienas namų ūkis vidutiniškai išmeta po 30 kg atliekų per metus. Nors rūšiavimas gan kokybiškas, vis dar liūdina pernelyg didelis vartojimas, pirkinių neplanavimas ir gausus maisto atliekų šalinimas. Norėtųsi, kad žmonės vartotų atsakingiau ir nepirktų daugiau, nei yra pajėgūs suvalgyti. Tokiu būdu ir sutaupytų, ir prisidėtų prie tvaresnės aplinkos.“

Džiugu, kad tokie dideli maisto ir virtuvės atliekų kiekiai jau nebekeliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, o yra tvarkingai išrūšiuojami atskirai, tačiau dar labiau džiugina tai, kad šio projekto metu atskiras maisto atliekų rūšiavimas ir šių atliekų sutvarkymas gyventojams nieko papildomai nekainuoja, nes sąnaudas padengia šio bandomojo projekto partneriai Šiaulių miesto savivaldybė ir UAB „Horekos sprendimai“ ir tai, kiek daug naudos sukuriama atskyrus biologiškai skaidžias atliekas. Po tinkamo maisto atliekų atskyrimo visos kitos atliekos yra lengviau perdirbamos, jos lieka sausesnės, švaresnės ir kokybiškesnės, neužsiteršia mišrių komunalinių atliekų konteineriai, išvengiama nemalonaus kvapo susidarymo ir formuojasi nauji gyventojų maisto planavimo įgūdžiai. Plačiau apie tai – laidoje „Ekovirusas“: https://www.alfa.lt/aktualijos/aplinkosauga/ekovirusas-atlieku-rusiavimas-turetu-buti-kaip-iprotis-atsikelus-ryte-issivalyti-dantis/239197/