Naujienos

 

 

Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį veikia atliekų rūšiavimo sistema. Prie daugiabučių namų įrengti rūšiuojamosioms atliekoms skirti konteineriai, dažnai tarp gyventojų vadinami varpeliais. Individualių namų savininkams taip pat išdalinti rūšiavimo konteineriai. Nors nuo šios sistemos sukūrimo praėjo jau daug laiko, tačiau vis dar neišmokome teisingai rūšiuoti ir darome klaidas. VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ nori priminti pagrindines rūšiavimo taisykles, sugriauti visuomenėje įsigalėjusį mitą, kad visos išrūšiuotos atliekos patenka į sąvartyną ar paneigti nuomonę, jog rūšiavimas neturi naudos.

 

Nors visi žinome, kad antrinių žaliavų rūšiavimui skirti trijų tipų atliekų konteineriai: mėlynas – popieriaus, geltonas – metalo/plastiko, žalias – stiklo pakuotės atliekoms, tačiau vis dar ne visi suprantame ką galima mesti į šiuos konteinerius, o kas griežtai draudžiama.

 

Popieriaus atliekų konteineris - į jį gali būti metami, laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos ir jų viršeliai, maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai, dėžutės. Dažnai netinkamai išmetamos atliekos į popieriaus atliekų konteinerį, kurios turi patekti į buitinių atliekų konteinerį yra sauskelnės, vienkartinės servetėlės, riebalais suteptas popierius, plastiku padengtas popierius, suteptas popierius (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvai su metalinėmis dalimis. Svarbu, kad išmetamas popierius būtų sausas ir švarus, sąvaržėlių išsegti nereikia, gali būti su lipnia juostele, dėžutes būtina išlankstyti.

 

Stiklo atliekų konteineris skirtas stiklo pakuotės atliekoms, todėl į jį galima mesti butelius, indus, stiklainius ir šių išvardintų pakuočių duženas. Atliekos, neskirtos šiems konteineriams, yra  veidrodžiai, porcelianas, krištolas, keramika, dezinfekcinių priemonių buteliai, visos el. lemputės, TV ekranai, namų langų stiklų paketai, automobilių stiklai, jie turi būti pristatomi į didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelių. Išmetant stiklines pakuotes, jų plauti nebūtina, tačiau reikia išpilti skysčius, etikečių nulupti nereikia.

 

Plastiko atliekų konteineris skirtas visoms plastiko, metalo ar kombinuotos pakuotės atliekoms. Į šį konteinerį metamos:

 plastiko pakuotės atliekos: buteliai, visos maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, loveliai, žaislai be elektroninių įtaisų;

kombinuotos pakuotės atliekos: TetraPak, Elopak (pieno, sulčių), saldainių, traškučių ir kt. pakeliai; 

metalinės pakuotės atliekos: metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kepimo skardos ir kitos smulkios metalinės atliekos.

Dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, higienos reikmenys, negali būti metami į šį konteinerį. Šios atliekos turi būti  išmetamos į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat į plastiko atliekų konteinerį neturi būti metami aerozolio flakonai, tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, antifrizo pakuotės, smulki ir stambi elektroninė įranga, pavojingų medžiagų tara. Išvardintas atliekas reikia pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikštelę. Nepamirškite, jog indai, kuriuose buvo riebalų, pageidautina, jog būtų išskalauti. Plastikinės rūšiavimui skirtos pakuotės būna pažymėtos PET, HDPE, LDPE, PP.

Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad visos išrūšiuotos atliekos yra metamos į vieną automobilį ir keliauja į sąvartyną. Pirmajam sakinio teiginiui paneigti paaiškiname, kad antrines žaliavas surenkančios transporto priemonės turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, tad jos ne tik nesusimaišo tarpusavyje, bet taip yra sutaupomi ekonominiai ištekliai, kurių prireiktų šias atliekas surenkant atskirai. Antrajam teiginiui paneigti pasitelkime logiką. Galimi du variantai: arba vežti atliekas į sąvartyną, kur vežėjui reikės sumokėti atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestį; arba vežti šias atliekas perdirbėjams, kurie už jas sumoka. Pasirinkimas pelno siekiantiems vežėjams yra aiškus, o mitas sunaikintas. Be to, vežti perdirbimui tinkamas atliekas į sąvartyną draudžia galiojantys teisės aktai.

Rūšiavimas prisideda prie aplinkos tausojimo ir bendro taršos mažinimo. Rūšiuodami mes taupome medžiagas, kurios perdirbimo metu iš naujo virsta žaliavomis; mažiname sąvartynus, taip mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą; taupome energetinius ir vandens išteklius, kurie būtų sunaudojami naujiems produktams pagaminti. Dažnai atsisakymo rūšiuoti priežastis yra įvardijama tai, kad  aplinkiniai irgi  nerūšiuoja. Nežiūrėkite į kitus, būkite atsakingi ir pavyzdžiu kitiems.

Šiaulių regione, įgyvendinant ,,Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“ projektą, atliekų rūšiavimas taps patogesnis ir prieinamesnis, daugiau informacijos apie šį projektą www.sratc.lt

VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“