Naujienos

Šiaulių rajone rengiamasi pastatyti 22 pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles, iš jų 16 Kuršėnų mieste, 5 Ginkūnuose ir 1 Kužiuose. Ruošiantis šiam darbui Kuršėnų miesto gyventojams buvo surengta ekskursija į Naująją Akmenę, kur požeminių atliekų surinkimo aikštelių tinklas veikia jau penkerius metus. Šiaulių rajono gyventojai domėjosi naujovėmis – ar tikrai pasiteisins tokios atliekų aikštelės, ar nebus gyventojams pablogintos sąlygos. Išvyka į Naująją Akmenę parodė, kad daugeliu atveju nuogąstaujama nepagrįstai, nes Naujosios Akmenės gyventojai jau akivaizdžiai patyrė, kad toks atliekų surinkimas daug patogesnis ne tik vežėjams, bet ir gyventojams.

Naujojoje Akmenėje pasiteisino visiems

 

Šiaulių rajone netrukus bus įgyvendinamas projektas – bus statomos 22 pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės, 85 procentus projekto sumos finansuoja Europos Sąjunga, o 15 procentų – apie 130 000 eurų – prisideda Šiaulių rajono savivaldybė. Tokie projektai yra įgyvendinami ar jau įgyvendinti Kelmės, Joniškio, Akmenės rajonuose, todėl Šiaulių rajono gyventojams yra įdomi ir vertinga šių rajonų gyventojų patirtis. Pasižiūrėti, kaip praktiškai atrodo įrengtos pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės, pasirinkta vykti į Akmenės savivaldybę, kur tokios pusiau požeminės atliekų aikštelės jau seniai nebėra naujovė, nes veikia jau ne vienerius metus.

 

Į Naująją Akmenę kuršėniškius lydėjo Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Ulvydienė, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovė Ernesta Ručinskienė bei Kuršėnų seniūnas Vytautas Gedmontas.

Naujojoje Akmenėje kuršėniškius pasitiko ir ekskursiją po Naujojoje Akmenėje įrengtas pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles kuršėniškiams surengė Naujosios Akmenės miesto seniūnas Rimvydas Juozapavičius ir Akmenės rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Svajūnas Vilkas.

 

Seniūnas Rimvydas Juozapavičius ir vedėjo pavaduotojas Svajūnas Vilkas pasakojo, kad pirmosios keturios pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės Naujojoje Akmenėje įrengtos 2014 metų gruodžio mėnesį, o kitos keturios – 2015 metų pavasarį. Seniūnas tikino, kad abejojančių dėl pusiau požeminių atliekų aikštelių Naujojoje Akmenėje seniai nebėra, o gyventojai varžosi, prie kurio namo greičiau pastatys, nes iš viso Akmenės rajone, daugiabučių namų kvartaluose, yra numatytos 25 pusiau požeminės aikštelės. Tą patį tvirtino ir atsitiktinai užkalbinti Naujosios Akmenės gyventojai – jie tvirtino, kad mieste daugiau tvarko, o antžeminiai buvę konteineriai ne tik užėmė daugiau vietos ir buvo nepatogūs, bet ir žymiai labiau dvokė.

Vedėjo pavaduotojas Svajūnas Vilkas, kuršėniškius atlydėjęs prie pusiau požeminės aikštelės, kuris yra vos per 10 metrų nuo daugiabučio langų, vardijo pusiau požeminių atliekų konteinerių privalumus. Pirmiausia, tokie pusiau požeminiai konteineriai užima žymiai mažiau vietos, nei antžeminiai konteineriai. Viename požeminiame konteineryje telpa 5 kubiniai metrai atliekų, kai tuo tarpu, antžeminiame – tik 1 kubinis metras. Didžioji dalis pusiau požeminio konteinerio yra 2 metrus po žeme.

 

„Karštą dieną prie pusiau požeminio konteinerio nėra nei didžiulių spiečių musių, nei plačiai sklindančio kvapo, nes visos atliekos yra žemėje, kur temperatūra yra tik 6-8 laipsniai, kai antžeminiuose konteineriuose komunalinės atliekos kaista tiek, kiek rodo lauko termometrai, o tada – ir kvapas, ir musės. Kita vertus, antžeminiai konteinerius gyventojai ne visada uždaro: atliekas tampo paukščiai, o pusiau požeminiai konteineriai privalo būti su mechanizmu, kuris pats uždaro dangtį. Be to, į pusiau požeminius konteinerius neįlenda raustis asocialūs asmenys, neprilyja, neprisninga, kas iš karto didina atliekų svorį“, - pusiau požeminių atliekų aikštelių privalumus vardijo Svajūnas Vilkas.

Svajūnas Vilkas kuršėniškiams rodė nuotraukas, kaip Naujojoje Akmenėje atrodė aikštelės, kur stovėjo antžeminiai kilnojami konteineriai, kurie užėmė žymiai daugiau vietos, nei pusiau požeminiai. Tokio vaizdo, tvirtino akmeniškiai, daugiau nebenorintys matyti savo mieste.

Svajūnas Vilkas aiškino, kad mišrių atliekų konteineris pusiau požeminėje aikštelėje yra tuštinamas du kartus per mėnesį. Atvyksta specialus transportas, kuris iškelia iš pusiau požeminio konteinerio su kranu atliekų talpą – maišą, atidaro jo apačią ir atliekos iškrenta į mašiną. Po to maišo apačia vėl užtaisoma ir jis įleidžiamas į pusiau požeminį konteinerį. Šis procesas trunka apie 5 minutes.

 

ŠRATC atstovė Ernesta Ručinskienė paaiškino, kad Šiaulių rajone planuojami ne maišo tipo, o metaliniai kubo formos įdėklai, kurie bus iškeliami ištuštinti, o pačios pusiau požeminių konteinerių šachtos bus taip pat, kaip ir Akmenės rajone, - iš sandarių gelžbetoninių konstrukcijų.

 

Į Naująją Akmenę atvykę kuršėniškiai domėjosi, kaip apsaugoti konteinerius, kad prie jų nebūtų kraunamos didelių gabaritų atliekos, seni baldai, statybinis laužas, už kurio išvežimą turi mokėti konteineriu besinaudojantys gyventojai. Naujojoje Akmenėje prie pusiau požeminių konteinerių yra įrengtos stebėjimo kameros, todėl pagal kamerų parodymus ne kartą buvo nubausti tie, kurie elgėsi netinkamai. Taip pat prie tokių pusiau požeminių konteinerių yra įrengtas ir apšvietimas.

 

Kuršėniškiai domėjosi, kodėl atliekų konteineriai negali būti pilnai požeminiai, kad gyventojams nieko nesimatytų. Požeminiai konteineriai egzistuoja, bet jie netinka tose šalyse, kur yra minusinė temperatūra, nes prišąla dangčiai – jų, kol neatitirpsta, negali atidaryti nei gyventojai, nei atliekų vežėjai.

Kuršėniškiams Naujojoje Akmenėje buvo parodytos vietos, kuriose pusiau požeminės aikštelės yra įrengtos ir maždaug per 10 – 15 metrų nuo daugiabučių langų. Sutikti ir pakalbinti šių namų gyventojai kuršėniškiams tikino, kad jokios dvoko nejaučia, nes pusiau požeminiai konteineriai yra sandarūs, kad bijoti pusiau požeminių aikštelių nėra ko, nes jos žymiai patogesnės, nei antžeminiai konteineriai.

22 aikštelės – Šiaulių rajone

Šiaulių rajone ruošiamasi rengti pusiau požemines atliekų aikšteles Kuršėnuose, Ginkūnuose, Kužiuose. Yra parengti projektai, kuriuose yra numatytos pusiau požeminių aikštelių vietos, kurios yra derintos su seniūnais, gyventojais. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Renatos Ulvydienės teigimu, pirminė šių aikštelių schema Šiaulių rajone buvo parengta 2015 metais, o 2016 metais šios vietos buvo patvirtintos rajono tarybos sprendimu. Pagal tas schemas projektuotojai projektavo visas pusiau požemines aikšteles, tačiau dėl kelių vietų gyventojams vis tik buvo iškilę dvejonių.

 

Pusiau požeminėms aikštelėms įrengti, pasak Renatos Ulvydienės, yra priovalomi keli kriterijai – jos turi būti įrenginėjamos valstybinėje žemėje, toje vietoje neturi būti požeminių komunikacijų, iki artimiausio gyvenamojo namo turi būti ne arčiau, nei 10 metrų, taip pat tokios aikštelės neturėtų būti įrenginėjamos tokiose vietose, kur gyventojams reikėtų atliekas nešti toliau, nei 150 metrų. „Pirmiausia, tokioms aikštelėms privalo būti išlaikyti reikalavimai, kurie yra nustatyti Aplinkos ministerijos.

 

Savivaldybė privalo užtikrinti atliekų rūšiavimą, o noriu/nenoriu – ne argumentas, tiesiog žmonės nerimauja tik dėl nežinojimo. Todėl ir rengėme išvyką į Naująją Akmenę, kad žmonės savo akimis pamatytų, o ne vadovautųsi gandais ir nepagrįstais argumentais“, - teigė vedėja Renata Ulvydienė.

 

Iš kelionės į Naująją Akmenę grįžę kuršėniškiai drauge su Kuršėnų miesto seniūnu Vytautu Gedmontu, Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Ulvydiene bei ŠRATC atstove Ernesta Ručinskiene apsilankė keliose Kuršėnų vietose, kur planuojama statyti pusiau požemines atliekų aikšteles. Viena tokių vietų - tarp Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir daugiabučių gyvenamųjų namų. Specialistai apžiūrėjo ir šią vietą, ir siūlomą alternatyvą – Savivaldybės sklypą greta Kapų gatvės.

 

Susipažinti su Naujojoje Akmenėje įrengtomis pusiau požeminėmis aikštelėmis vyko ir keletas Kuršėnų Užmiesčio 3 namo gyventojų. Šio namo gyventojai iš pradžių manė, kad prie jų namo yra, jų akimis, geresnių vietų, nei numatytoji schemoje. Tačiau kelionėje paaiškėjo, kad schemoje numatyta vieta iš tiesų geriausiai atitinka visus kriterijus ir gyventojų emocijos nuslūgo.

 

Seniūnas Vytautas Gedmontas vardijo, kad abejonių dėl parinktos vietos turėjo vieno Daugėlių gatvės daugiabučio gyventojai, nes pusiau požeminė atliekų aikštelė, numatyta - užims kelias automobilių stovėjimo aikštelės vietas, nes būtent šioje vietoje jai įrengti netrukdytų požeminės komunikacijos. Aistros rimsta, nes problema bus išsprendžiama naujomis automobilių stovėjimo vietomis. Svarstymai vyksta ir dėl kito Daugėlių gatvės daugiabučio, tačiau jau surastas kompromisas dėl J. Janonio ir L. Ivinskio gatvėse numatytų pusiau požeminių aikštelių.