Naujienos

Šiandien jau ketvirtą kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie vienas trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto yra išmetamas.

Europos Sąjungoje (ES) kasmet iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Kiekvienam ES gyventojui per metus tenka apie 173 kg maisto atliekų. Kur ir kaip susidaro tokie dideli kiekiai išmetamo maisto? Pasirodo, maistas švaistomas visoje maisto tiekimo grandinėje – gaminant žemės ūkio produktus, sandėliuojant, perdirbant, transportuojant, prekiaujant ir vartojant.

Nemažai maisto atliekų išmetama perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.), bet  daugiausiai maisto atliekų – apie 53 proc. – susidaro namų ūkyje.

Maisto švaistymas susijęs su neigiamais ne tik ekonomikos, bet ir socialiniais, ekonominiais, ekologiniais, etiniais padariniais. Pasaulyje maisto pagaminama tiek, kad kiekvienas planetos gyventojas galėtų būti sotus. Vis dėlto milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo išsekimo dėl prastos mitybos.

Išmetamas maistas turi įtakos ir klimato kaitai. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurių kiekis sudaro apie 8 proc. visų pasaulyje išmetamų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl taip be reikalo naudojami riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2.

Taigi bet koks neatsakingas gamtinių išteklių, skirtų maisto gamybai, naudojimas ir maisto švaistymas turėtų būti morališkai nepriimtinas. ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. maisto atliekų apimtis, tenkančias vienam gyventojui, sumažinti perpus.

Skatiname gyventojus atsakingai planuoti savo pirkinių sąrašą, suvartoti visus maisto produktus, atkreipti dėmesį į galiojimo terminą „Tinka vartoti“ ar „Geriausia iki“ žymėjimą, o likučius gyventojams, turintiems galimybę, kompostuoti ir paversti naudinga trąša dirvai. Šios dienos minėjimas turėtų mums priminti, kad maisto švaistymas – opi visuomenės problema ir mes visi turime prisidėti prie jos sprendimo. Tai ne tik ekonominės naudos klausimas, bet ir moralinė atsakomybė už mūsų planetą ir ateities kartas.