Naujienos

Tvaraus gyvenimo būdo šalininkai ir tiesiog praktiški žmonės pastebi: parduotuvėse vieni vaisiai ir daržovės parduodami be pakuotės, kiti – kartais net dvigubai – pakuojami į plastikinę pakuotę. Ar plastikas, tuoj pat tampantis atlieka, tikrai reikalingas? Pasauliui išgyvenant plastiko taršos krizę, prekybininkai teigia, kad pakuotė yra mažesnė blogybė nei maisto švaistymas, tačiau kiekvienas turime teisę rinktis, kokias morkas pirkti: įpakuotas ar „nuogas“.

Daržovės pakuotėje kainuoja brangiau

Ūkininkai savo produkciją pakuoja, atsižvelgdami į prekybininkų reikalavimus. Kaip teigia Lino Šateikos daržininkystės ūkyje svogūnus bei morkas auginantis ir jas tiekiantis į prekybos centrus „Lidl“ bei „IKI“ Julius Šateika: „Kaip kas turi būti supakuota, nustato prekybos centrai ir perpardavinėtojai“. Anot jaunojo ūkininko, daržovės, kurios bus pardavinėjamos palaidos, į prekybos centrus keliauja supakuotos į 10 ir 15 kilogramų polietileno maišus. Jos prekiaujamos pigiau, nei tie patys morkos ir svogūnai, supakuoti po 0,5-2 kilogramus. „Tokiais kiekiais supakuotą produkciją klientai laiko aukštesnės klasės, ją reikia atidžiau prižiūrėti, todėl ją parduoda brangiau“ – sako J. Šateika.

Dažniausiai pakuojami jautrūs produktai, bet ne visada

Rimi Baltic Socialinės atsakomybės vyriausias ekspertas Liudvikas Aleliūnas, paklaustas, ar prekybos centrams yra skirtumas, kokiais vaisias bei daržovėmis prekiauti – įpakuotais ar ne – teigia, kad pakuotės klausimas vaisių ir daržovių asortimente prekybininkams yra labai svarbus. „Dažniausiai yra pakuojami produktai, kurie yra jautrūs transportavimui, pvz.: uogos, slyvos, salotos ir pan., ir jei būtų vežami palaidi – grėstų didelė rizika sugadinti produktus ir patirti maisto švaistymą. Kita vertus, dauguma produktų, kurie iš savęs yra „tvirti“, pvz. apelsinai, agurkai, bulvės ir pan. – paprastai būna be pirminės (pirkėjui skirtos) pakuotės“, – aiškina prekybos centrų atstovas.

Ekspertas pažymi, kad pakuotė svarbi ir puvinio bei kitų infekcijas sukeliančių patogenų sklidimo prevencijai. „Jei produktai supakuoti ir vienas sugenda, pakuotė sumažina riziką, kad visi aplinkui esantys produktai suges. Tai ypač aktualu produktams iš tolimesnių kilmės šalių, pvz. Maroko ar Egipto“, – sako L. Aleliūnas.

Vyras taip pat teigia, kad pakuotė padeda produktams ilgiau išlikti šviežiems bei kokybiškiems: „Supakuotas ilgavaisis agurkas bent keliomis dienomis ilgiau išliks tinkamas, nei nesupakuotas. Vaisiai ir daržovės yra sudaryti pagrinde iš vandens, ir ko gero visi pastebėjote, kad palikus kambario temperatūroje, produktas kur kas greičiau suvysta ir sugenda, jeigu jis palaidas, o ne supakuotas ar padėtas šaldytuve“.

Tačiau šviežumas, patogenų sklaidos prevencija ar apsauga transportuojant, nėra vieninteliai pakuotę lemiantys veiksniai. Pavyzdžiui, įstatymas nurodo, kad ekologiška produkcija visada turi būti įpakuota. Savitarna, didelis asortimentas ir panašiai atrodantys produktai taip pat sukuria poreikį pakuotei. „Pirkėjas gauna tai, ką perka, o prekybos centrui sumažėja rizika sumaišyti produktų likučius“, – sako Rimi Socialinės atsakomybės vyriausias ekspertas Liudvikas Aleliūnas

Plastikinės pakuotės kiekius stengiasi mažinti

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė, antrindama Rimi ekspertui sako, kad nors plastiko pakuotė yra svarbi produkcijos šviežumo išlaikymui, visgi plastiko kiekius savo parduotuvėse stengiasi mažinti. „Siekiame iki 2025 metų pabaigos sumažinti plastiko kiekį mūsų pakuotėse bent 20 proc., tai pat dedame pastangas, kad nuo 2025 metų pabaigos visos tokios pakuotės būtų perdirbamos. Taip pat nuo 2025 metų pabaigos siekiame naudoti bent 25 proc. perdirbto plastiko. Jau esame atsisakę rūšiavimo įrenginiuose sunkiai identifikuojamo, ir todėl retai perdirbamo, juodojo plastiko.“, – praneša L. Skersytė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios plastikinės pakuotės yra keičiamos popierinėmis, o dar už kelių metų bus siekiama, kad jos būtų iš perdirbto popieriaus arba iš FSC sertifikuotos žaliavos.

Statistika šiurpinanti

Amerikiečių rinkos tyrimų agentūros Statista duomenimis, 2020 m Europoje buvo pagaminta apie 55 milijonai tonų plastiko gaminių. Didelė dalis – beveik 22 milijonai tonų arba beveik 40 procentų šių gaminių sudarė plastiko pakuotės.

2021 metų Europos maisto informacijos tarnybos (EUFIC) duomenimis, per metus Europoje iššvaistoma apie 88 milijonai tonų maisto.

Remiantis Europos Parlamento naujienų infografiku, daugiau nei pusę maisto atliekų sukuria namų ūkiai (gyventojai), beveik 20 procentų – maisto pramonė, 5 procentus maisto atliekų sugeneruoja prekybininkai.

Informacija parengta Šiaulių regionao atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) vykdant bandomąjį Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo projektą Šiaulių mieste „Aš Pats. Planuoju.Valgau. Rūšiuoju. Saugau“