Naujienos

Maisto švaistymas – nerimą kelianti visuomenės problema, apie kurią ne tik vis daugiau kalbama, tačiau ir ieškoma sprendimo būdų. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Dalis maisto iššvaistoma perdirbimo įmonėse, viešojo maitinimo vietose, žemės ūkyje, tačiau didžioji dalis maisto atliekų susidaro ne kur kitur, o namų ūkyje.

Kylančios maisto kainos, greitai prisipildantys mišrių komunalinių atliekų konteineriai, stiprus žemės resursų alinimas perteklinio maisto gamybai, pakuotėms ir logistikai skatina gyventojus atidžiau peržiūrėti savo pirkinių sąrašą ir atsakingiau planuoti valgiaraštį. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena gyventojams, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį savo virtuvėje.

1. Meniu planavimas

Meniu planavimas – vienas efektyviausių būdų neprisipirkti daugiau nei reikia ir suvartoti visus maisto produktus. Be to, planuodami savo kasdienę mitybą, nepastebėsite, kaip pradėsite maitintis ir sveikiau, ir įvairiau. Susidarę pirkinių sąrašą įsigysite tiek, kiek reikia, sutaupysite laiko bei nepakliūsite į nuolaidų pinkles.

2. Išankstinė maisto ruoša

Rekomenduojama maisto pagaminti daugiau nei reikia vienai vakarienei, o perteklių sudėti į šaldiklį. Recepte reikia vienos tarkuotos morkos, o kodėl jų nesutarkavus viso kilogramo ir pertekliaus neįdėjus į šaldiklį? Jame tarkuotos morkos užims daug mažiau vietos nei šaldytuve, o ir išliks šviežios kelis kartus ilgiau. Tas pats ir su patiekalu. Kodėl nepasigaminus kotletų iš visos nusipirktos mėsos, taip užkertant kelią nepanaudotai mėsai sugesti. Iš anksto paruošta ir šaldiklyje laukianti naminė vakarienė yra ne tik protinga maisto ruoša, bet ir sutaupytas laikas.

3. Receptų, kuriems tinka užsistovėję maisto produktai, ruošimas

Apvytusios daržovės labai tinka sriuboms, troškiniams, daržovių pyragams, trintiems padažams. Sukietėjusi duona tinka keptos duonos užkandžiui ar orkaitėje užkeptiems sūrio sumuštiniams. Ilgai šaldytuve tūnanti uogienė – perteptų vaflių pyragui, besibaigiančio galiojimo grietinė ar jogurtas – keksui. Gerokai pernokę bananai – bananų duonai, o jų žievė – užpilui kambarinėms gėlėms laistyti.

4. Tinkamai laikomi maisto produktai švieži išlieka ilgiau

Vos tik nusipirkote krapų, o šie jau vysta? Įvyniokite juos į gausiai sušlapintą popierinį rankšluostį, įdėkite į polietileno maišelį ir turėkite šviežių krapų ilgiau nei savaitę! Bananai, palikti kambario temperatūroje, daug greičiau noksta nei laikomi šaldytuve. Mėsa tikrai nesuges iš karto įdėta į šaldymo kamerą. Apvytę ridikėliai ar agurkai kaip mat atsigaus, jei kelias valandas palaikysite juos vandenyje.

5. Draugystė su šaldikliu

Į jį turėtų keliauti visi maisto likučiai, kurių rytoj galbūt nebenorėsite, bet pasišildžius juos tingų sekmadienį, suvalgytumėte su didžiuliu malonumu. Čia taip pat labai gerai jaučiasi vysti pradėjusios žalios lapinės ir kitos daržovės, kurias vėliau galėsite sunaudoti žaliems kokteiliams ar sriuboms, troškiniams. Į šaldiklį turėtų keliauti ir tas maistas, kurio nespėsite suvalgyti: tortai, pyragai, dešros, varškė, virti ryžiai ar makaronai, riešutai, miltai, sviestas, pienas, tarkuotas sūris, duona, supjaustyta riekėmis, žalia šviežia mėsa ar žuvis, kurios neplanuojate gaminti tą pačią dieną.

6. Maisto atgaivinimas

Pradėjusias vysti daržoves, vaisius ar uogas visada galima atgaivinti pamirkius juos inde su šaltu vandeniu. Tai ypač patinka salotoms, prieskoninėms žolelėms, agurkams, ridikėliams, morkoms, burokams, kopūstams ir kitoms daržovėms.

7. „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“ terminų supratimas

Užrašas „Geriausias iki...“ paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų. Pasibaigus šiam terminui, maisto produktai dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi. Tuo metu pasibaigus „Tinka vartoti iki“ nurodytam terminui, maisto produktai gali tapti nesaugūs ir jų vartoti nerekomenduojama.

8. Sultinio gamyba iš daržovių lupenų, kotų, žievių

Nevalgote brokolio stiebo, liko gerai nuplautos morkos, cukinijos, saliero ar moliūgo lupenų? Vištienos kaulų ar odelių? Panaudokite juos virdami naminį sultinį! Įdėjus prieskonių ir papildomų sudedamųjų dalių (svogūno, česnako, lauro lapo) išeis puikus sultinys gardžiai sriubai ar padažui. Svarbiausia lupenas gerai nuplauti, pavyzdžiui, su soda.

9. Kompostavimas

Pasigamindami komposto augalams ne tik sumažinsite išmetamo maisto atliekų kiekį, tačiau ir prisidėsite prie gamtos tausojimo, pagerinsite dirvos savybes. Net jei nesate sodininkas, neturite daržo ir neauginate kambarinių augalų, maisto atliekas, tinkamas kompostui, galite kaupti šaldiklyje, o vėliau, susikaupus tinkamam jo kiekiui, atiduoti tiems, kas gamina kompostą.

10. Maisto atliekos –puikios trąšos augalams

Kai kurias maisto atliekas galima panaudoti kaip trąšas augalams. Vanduo, užpiltas ant banano žievės ir palaikytas vieną ar kelias dienas, tinka kambariniams augalams, pomidorams, salotoms ir visoms kitoms daržovėms, kurioms reikia kalio. Susmulkinti kiaušinių lukštai, įmaišyti į augalų dirvą, veikia kaip kalcio papildas. Kavos tirščiai ypač patinka rododendrams, rožėms, avietėms ir agrastams.

Informacija parengta, vykdant bandomąjį Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo projektą Šiaulių mieste „#AšPats. Planuoju. Valgau. Rūšiuoju. Saugau“.