Naujienos

Neracionalūs sprendimai ateityje gali padidinti atliekų tvarkymo kainas kai kurių rajonų gyventojams

2021 01 13


 
Šiaulių regiono savivaldybių taryboms spalio-gruodžio mėnesiais buvo siūloma įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti pajėgumus apdoroti pirminio rūšiavimo būdu iš Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių r. bei Šiaulių m. sav. gyventojų surinktas biologiškai skaidžias maisto-virtuvės atliekas. Nors VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) siūlymas Šiaulių regiono savivaldybėms, galimoms projekto partnerėms, tvarkyti maisto-virtuvės atliekas regioniniame įrenginyje atitinka  Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – nuo 2023 m. gruodžio 31 d. biologines atliekas atskirti ir perdirbti tokiu būdu, kuris atitinka aukšto lygio aplinkosaugos standartus ir užtikrina atitinkamą aukštos kokybės standartus atitinkančią produkciją, tačiau nesulaukė visų Šiaulių regiono savivaldybių vieningo palaikymo. Šio projekto poreikiu ir vizija sėkmingai tvarkyti maisto-virtuvės atliekas suabejojo Akmenės ir Pakruojo rajonų savivaldybių tarybos.
 
ŠRATC planuojamo įgyvendinti projekto vertė 1,81 mln. Eur be PVM, iš kurių ES skiriama parama net 1,54 mln. Eur be PVM ir projekto vykdytojo/partnerių prisidėjimas 270 tūkst. Eur be PVM. Projekto metu pasiekti rezultatai – sukurta maisto-virtuvės apdorojimo infrastruktūra – sudarys sąlygas tinkamai tvarkyti rūšiuojamuoju būdu iš gyventojų surinktas maisto-virtuvės atliekas regioniniame įrenginyje, esančiame Šiaulių regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje. Atskirai iš gyventojų surinktos biologinės maisto-virtuvės atliekos bus apdorojamos atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų, todėl perspektyvoje apie 20 proc. sumažės mišrių komunalinių atliekų kiekis, patenkantis į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, taip pat sumažės techninio komposto ir stabilato kiekis, kuris naudojamas sąvartyno eksploatacijoje, kas taip pat mažins atliekų tvarkymo bendrus kaštus.
 
Sukūrus maisto-virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūrą, sumažės patiriamos išlaidos už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą ir tai iš dalies kompensuos patiriamas sąnaudas dėl atskiro maisto-virtuvės atliekų apdorojimo. Sąnaudas ateityje galimai mažins ir gaunamos pajamos už pagamintą kokybišką kompostą.
 
Įgyvendinus projektą, per metus Šiaulių regione planuojama apdoroti ne mažiau kaip 4 tūkst. tonų maisto-virtuvės atliekų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai 1 Lietuvos gyventojas per metus išmeta nuo 30 kg iki 50 kg maisto-virtuvės atliekų. Tai reiškia, kad tokios atliekos, kaip maisto, užuot keliavusios į sąvartyną, galės būti perdirbamos į kokybišką kompostą.
 
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus teigimu, netgi jei ne visi projekto partneriai (įstaigos dalininkai) dalyvauja bendrame projekte, nedalyvaujančios savivaldybės vis tiek bus priverstos maisto atliekas tvarkyti atskirai. „Lietuvai laikantis ES direktyvų, jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. pabaigos, savivaldybės privalės užtikrinti, kad maisto atliekos būtų atskirtos iš mišrių komunalinių atliekų srauto jas kompostuojant namų sąlygomis arba atskirai surenkant ir perdirbant. Tai yra ES direktyvos nubrėžta kryptis, kuriai išimčių nebus, todėl laiko delsimui bei kitų galimų alternatyvų ieškojimui praktiškai nebėra. Atsisakyti prisidėti 15% savo lėšomis ir naudotis Šiaulių regione už ES lėšas sukurta bendra maisto atliekų sutvarkymo infrastruktūra, mano nuomone, nėra nei racionalus, nei solidarus sprendimas“ – pabrėžė ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis. Anot jo, Akmenės ir Pakruojo rajono savivaldybių taryboms nepritarus už ES paramą sąvartyno teritorijoje siūlomai įrengti maisto-virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūrai - tai jų valia, tačiau projekte atsisakiusioms dalyvauti savivaldybėms netolimoje ateityje neišvengiamai reikės ieškoti kitų alternatyvų tvarkyti gyventojų maisto-virtuvės atliekas savo biudžetų lėšomis.  Atitinkamai reikės nustatyti vietinės rinkliavos mokesčio, už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, dydį. Tokių rajonų gyventojams ši papildoma paslauga gali kainuoti kur kas brangiau nei solidarus maisto atliekų tvarkymas regioniniame įrenginyje. Laiku šioms savivaldybėms nesukūrus atskiro maisto-virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos, grės baudos.
 
Be viso to, atitinkamas sankcijas planuoja taikyti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri žada kelti mokestį už teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, jeigu savivaldybės nebus suinteresuotos atskirti šių atliekų iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto.