Naujienos

         Nuo šių metų Kinijai sugriežtinus plastiko atliekų įvežimą iš Europos iki beveik neįvykdomų reikalavimų, galima sakyti, kad ši didžiulė Azijos rinka užsidarė ir Lietuvai. Labiausiai nerimauja plastiko pakuočių atliekų turėtojos – įvairios gamybos, prekybos ir importo įmonės. Kad išvengtų taršos mokesčio, pagal įstatymus jos privalo tinkamai sutvarkyti savo atliekas. Lietuvos plastiko atliekų surinkėjai ir tvarkytojai savo ruožtu reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai už pakuočių atliekų surinkimą mokėtų iki 60 proc. brangiau, nes patys susiduria su rimtomis problemomis šias atliekas realizuodami. Ir tai suprantama – Europoje plastiko pakuočių atliekų pasiūla imi viršyti paklausą. Neatmetama galimybė, kad toliau gilėjant šiai krizei ir brangstant plastiko pakuočių atliekų tvarkymui padidėjusios sąnaudos bus įtraukiamos į galutinę supakuotos prekės kainą, ir už tai kaip visuomet turės mokėti galutiniai vartotojai – pirkėjai. Užsidarius Kinijai, prisivėrė ir Europa Bendrovės „Ekobazė“, vienos didžiausių atliekų tvarkytojų Lietuvoje, komercijos vadovė Marina Curko „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad problemos, su kuriomis įmonė susiduria nuo metų pradžios, yra bendros visiems Lietuvos atliekų vežėjams ir tvarkytojams. Lietuvos bendrovės tiesiogiai į Kiniją vežė labai nedidelę plastiko pakuočių atliekų dalį, tačiau visos Europos įmonės – net apie 80 procentų. „Užsidarius Kinijos rinkai, tai iš karto pajuto didžiosios Europos industrinės valstybės – Vokietija, Prancūzija, taip pat ir Lenkija. O būtent tose šalyse yra daugiausia mūsų ilgalaikių partnerių – tai perdirbimo įmonės, perkančios mūsų iš Lietuvos vežamas plastiko pakuočių atliekas. Dabar tose įmonėse atsiradus perteklinei pasiūlai, kenčiame mes. Nes visų pirma jos turi maksimaliai priimti savo šalies vidaus atliekas, o tik tada gali kreipti žvilgsnį į importą. Žinoma, kad tai atsiliepia ir supirkimo kainai – ji nukrito daugiau nei per pusę“, – sakė M. Curko. Ji paaiškino, kad perdirbti plastiko pakuočių atliekas vietoje, Lietuvoje, neužtenka pajėgumų, be to, pas mus perdirbamas tik kai kurių rūšių plastikas, atsižvelgiant į šios medžiagos polimerų struktūrą. „Ekobazės“ atstovė taip pat skundėsi kai kuriais pertekliniais Lietuvos nacionalinių teisės aktų reikalavimais, kurių nėra bendroje Europos Sąjungos teisėje, eksportuojant atliekas. Didžioji „Ekobazės“ išvežamų atliekų dalis – įvairios pakuotėms naudojamos plastiko plėvelės. Kamuolys – Aplinkos ministerijos pusėje Kinijos užprogramuotas problemas atliekų tvarkytojai transliuoja toliau – atliekų turėtojams. Tai visos gamybos, prekybos, importo įmonės, kurios savo veikloje naudoja plastiko pakuotes. Jos pagal įstatymus turi rūpintis, kad jų atliekos neterštų aplinkos, todėl ir turi samdytis atliekų tvarkymo įmones. Šios savo ruožtu gamintojams ir importuotojams padidino įkainius už plastiko pakuočių išvežimą ir sutvarkymą. Nuo metų pradžios įkainiai padidėjo net iki 60 procentų – maždaug tiek, kiek netenkama iš perdirbėjų Europoje, jiems sumažinus atliekų supirkimo kainas. Didžiausios Lietuvoje gamintojus ir importuotojus vienijančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad situacijai nesikeičiant gamintojai ir importuotojai bus priversti branginti prekes. „Šiemet dar yra sukaupti tam tikri rezervai nenumatytiems atvejams, tačiau, kai jie išseks, padidėjusios plastiko pakuočių tvarkymo sąnaudos gali būti perkeliamos į galutinę prekės kainą“, – sakė jis. K. Pociaus teigimu, padėtį plastiko pakuočių atliekų sektoriuje labai pagerintų leidimas jas išvežti perdirbti į trečiąsias, ne Europos Sąjungos (ES), šalis ir įskaityti tai įmonėms kaip tinkamą atliekų sutvarkymą. Pasak jo, toks suvaržymas galioja tik Lietuvoje, jo nėra kitose ES valstybėse. Lietuvos gamintojai, importuotojai ir atliekų tvarkytojai turi ir kitų pasiūlymų valdžiai dėl atliekų sistemos tobulinimo. Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertė Raminta Radavičienė, kompleksiniai pasiūlymai, kaip gerinti padėtį atliekų tvarkymo sektoriuje, išdėstyti praėjusį penktadienį Aplinkos ministerijai išsiųstame bendrame rašte.

         Lietuvos žinios ir ŠRATC informacija