Naujienos

VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pristato išskirtinių pasakojimų ciklą „#AšPats. Keičiu aplinką keisdamasis.“ Čia dalijimosi daiktais stotelių tinklo „Daiktų kiemas“ lankytojai sutiko pasidalinti savo asmenine patirtimi, kas paskatino senus, tačiau vis dar tinkamus naudoti baldus atnaujinti ir prikelti antram gyvenimui.

Apie tai, kas įkvėpė atrasti save naujoje srityje, kaip sekėsi pirmieji darbai ir kokių patarimų turi pradedantiesiems, pasakoja „Daiktų kiemas“ lankytoja šiaulietė Erika, kuri skaičiuoja jau ne vieną dešimtį atnaujintų baldų.

– Kaip gimė mintis imtis tokios nekasdieniškos veiklos?

– Man labai patinka daiktai iš tų laikų, kai buvau vaikas. Indai, spintelė prie lovos, pipirų malūnėlis – visa tai sužadina nugulusius vaikystės prisiminimus. Iki šiol, paėmusi į rankas pipirų malūnėlį, užuodžiu namuose malamų pipirų kvapą. Jau seniau naršydama internete atkreipdavau dėmesį į perdažytas ir pritaikytas šiuolaikiniams namams senovines spinteles. Kilo mintis ir pačiai išbandyti atnaujinti vieną ar kitą baldą. Taip žingsnis po žingsnio pradėjau ieškoti, kas kur ką parduoda ar dovanoja.

– Kiek laiko užsiimate šia veikla, kokius baldus jau esate atnaujinusi ir kas dar laukia eilėje?

– Pirmoji atnaujinta spintelė skaičiuoja jau trečius metus. Ją sėkmingai atnaujinusi, pervilkau virtuvės minkštą kampą, perdažiau seną bufetą. Apie dalijimosi daiktais stoteles „Daiktų kiemas“ išgirdau iš vyro, kuris čia jau buvo lankęsis ir matęs ne vieną dar tinkamą naudojimui baldą. Nors pirmą kartą ir buvo nedrąsu nuvažiavus žvalgytis, tačiau radusi sau tinkančių ir patinkančių daiktų, kas kartą važiuodama į miestą, čia užsukdavau. Labiausiai vertinu senų baldų gamybos vietos etiketes – adresą, gamybos metus – man tai kaip daikto pasas. Paskutinis šių dienų atnaujintas baldas yra suoliukas, toliau laukia komoda, spintelės, lentynėlė, stalas.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte pradėjusi restauruoti baldus?

– Senų baldų nebuvo baisu atnaujinti, nes jei ir nepavyks, sugadinsi – bus galima paprasčiausiai atsisveikinti. Vienas iš internete matytų pavyzdžių – atnaujinta spinta – sužavėjo savo spalva. Mūsų namuose tuo metu buvo šių laikų, tačiau jau nusibodusi sekcija, kažkada madingos raudonmedžio spalvos. Nors ilgai kaupiausi jos perdažymui, tik ilgo nedarbingumo metu pradėjau darbą. Sunkiausia buvo išsirinkti spalvą. Įsivaizdavau, kad ji turi būti švelniai žalios spalvos ir nors nebuvo lengva jos išsirinkti, tačiau sprendimu likau patenkinta ir pati, ir namiškiai.

– Kokiu didžiausiu darbu galite pasidžiaugti?

– Kol kas sekcija paskutinis didelis darbas, kiti laukia savo eilės, nes tam irgi reikia ne tik laiko, bet ir noro. Savo atnaujintų baldų nuotraukomis dalinuosi asmeninėje Facebook Tai sulaukiu ir klausimų, ar čia aš dažiau, kaip taip sugalvojau, ir nusistebėjimų, kiek daug čia įdėta darbo. Darbo iš tiesų čia yra daug – išsiardyti, nušveisti, nuvalyti, nudžiovinti, nudažyti, būna, kad ir trijų sluoksnių dažų reikia, o norisi čia ir dabar. Maloniausia yra surinkimo dalis, kai susukinėji naujas rankenėles, sudedi naujus stiklus, tačiau, kiek įmanoma, stengiuosi atnaujinti senas detales ir tik prireikus pirkti naujas.

– Kokių patarimų turite norintiems patiems atnaujinti seną ir nereikalingą baldą?

– Palaikau ir džiaugiuosi iniciatyviais žmonėmis. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad perdažymas nereikalauja didelių investicijų. Pirmiausia, dažomą daiktą ar baldą reikia švariai nuvalyti, jeigu yra kokie pažeidimai, juos galima užglaistyti su medžio glaistu. Po to bus reikalingas švelnus švitrinis popierius – 180/200 aštrumo. Pirmuosius baldus šveičiau rankomis, dabar jau turiu ir elektrinį šlifuoklį. Nei vieno baldo nenušveičiau iki medžio, taip niekas ir nepataria. Užtenka tik pašiaušti paviršių ir paskui gerai jį nuvalyti – aš nuvalau su vaitspiritu. Tada prasideda dažymas – teptuku ar voleliu. Sunkiai prieinamas vietas nudažau teptuku, o visa kita minkštu voleliu. Svarbiausia neužtepti riebiai dažų, geriau keli ploni sluoksniai, negu vienas storas. Yra dar baigiamasis dažymas – laku ar nuvaškavimu, bet aš nedariau nei vieno, nei kito. Dažnai liečiamus paviršius patarčiau užlakuoti arba nuvaškuoti. Yra didelė dažų pasirinkimo įvairovė, nors aš rinkausi bene pigiausią variantą, tačiau likau patenkinta jų kokybe ir atsparumu braižymuisi. Sunkiausia baldų perdažymo procese yra išsirinkti spalvą, nes tu žinai kokios nori, o paletėje jos nerandi.

Pranešimų ciklu „#AšPats. Keičiu aplinką keisdamasis.“ siekiame padrąsinti gyventojus dalytis vietą užimančiais nebenaudojamais daiktais, kurie atgytų naujam gyvenimui ir suteiktų kitam asmeniui džiaugsmo. Toks paprastas ir papildomų išlaidų nereikalaujantis žingsnis taupo gamtos išteklius, mažina išmetamų teršalų kiekį daiktus gaminant ar transportuojant, socialiai suartina ir švarina aplinką. Herojės atnaujinti daiktai byloja, kad tinkamose rankose atsidūręs senas baldas gali būti atnaujintas ir net pranokti naują.