Naujienos

Šių m. rugsėjo 29–spalio 3 d. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau – Asociacija) nariai turėjo unikalią galimybę apsilankyti Vokietijoje ir išsamiau susipažinti su šalies komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra.

Vizitą organizavo aplinkosaugos inžinerijos įmonė M&S Umweltprojekt GmbH, kuri delegaciją lydėjo į atliekų tvarkymo objektus Guben, Forste, Dresdeno ir Plaueno miestuose.

Kelionės metu aplankytas Guben sąvartynas, Forst sąvartyno komposto ruošimo įrenginiai, atliekų apdorojimo įrenginiai su SRF gamyba įmonėje MPS Chemnitz + Recyclinghof, M&S Umweltprojekt GmbH centrinė būstinė bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.

Viena įspūdingiausių patirčių buvo apsilankymas Guben sąvartyne, kuriame šiuo metu vykdomi paviršiaus uždengimo darbai ir reguliariai matuojama metano koncentracija: „Kai metano kiekis sumažėja iki stabilaus lygio, galima imtis sąvartyno uždarymo darbų. Jeigu jis dar būtų aktyvus, plėvelės, dengiančios atliekas, galėtų deformuotis ir sutrūkti dėl vykstančių organinių procesų“, – pasakojo M&S Umweltprojekt GmbH biuro Bernau prie Berlyno vadovas ir M&S Umweltprojekt Baltic direktorius Kai Löffler.

Kartu su M&S Umweltprojekt GmbH direktoriumi Bernd Märtner aptarta ir rinkliavos sistema. Įdomu tai, kad Vokietijoje mokestis už vietinę rinkliavą siunčiamas ne pavieniams gyventojams, o, pavyzdžiui, daugiabučio namo bendrijai. Pristatyti ir konteinerių tuštinimo įkainiai, pvz., 120 litrų konteinerio ištuštinimas Vokietijoje kainuoja 4,50 Eur, kai tuo metu, pvz., Šiaulių mieste – 1,20 Eur, o 240 litrų – Vokietijoje 9 Eur, palyginimui Šiauliuose – 2,40 Eur. „Mokesčio struktūra yra tokia pati, kokia ir Lietuvoje – taikoma pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios“, – atkreipė dėmesį Asociacijos prezidentas ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.

Apžiūrėtos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose už didžiosios dalies atliekų pristatymą gyventojai turi susimokėti vadinamąjį „baudos mokestį“. Čia gyventojai atskiria 11 atliekų rūšių, kitose – šiek tiek daugiau atliekų rūšių, tarp kurių yra ir konteinerių dar smulkesnėms atliekoms, pvz., diskams, butelių kamščiams ar panaudotam aliejui. Gyventojai skatinami kiek įmanoma labiau atskirti susidariusias atliekas tam, kad iš jų būtų galima atgauti medžiagas, tinkamas perdirbimui.

Plaueno mieste delegacija buvo maloniai sutikta miesto mero Stefeno Zenerio, kuris džiaugėsi, jog Plauenas ir Šiauliai draugauja jau nuo 1990 metų: „Ši ilgalaikė partnerystė suteikia galimybių bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi ne tik atliekų tvarkymo, tačiau ir kultūros, švietimo bei ekonomikos srityse“.

Vizitas leido užmegzti svarbius ryšius ir įgyti vertingų žinių, kurios prisidės prie efektyvesnės atliekų tvarkymo ateities Lietuvoje kūrimo. Vokietijos patirtis parodė, kad atliekų tvarkymas gali būti ne tik efektyvus, bet ir tvarus, o Lietuvos specialistai grįžta į savo šalį su naujomis idėjomis, kurios padės spręsti vietinius iššūkius.