Naujienos

Vyriausybė pritarė ambicingam Aplinkos ministerijos planui – 2030 metais perdirbti ir pakartotinai panaudoti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų, o sąvartynuose jų šalinti ne daugiau kaip 5 proc. Šiam tikslui pasiekti bus rengiami nauji regionų ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai, kurių vykdymas atneš didelių pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje Lietuvoje. Savo atliekas atsakingiau rūšiuoti bus įpareigoti ir gyventojai.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, „Šis dokumentas yra svarus žingsnis perorientuojant atliekų tvarkymo sistemą pagal žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos principus, nes jis iš esmės keičia požiūrį į atliekas – siekiama kuo mažesnio jų susidarymo, o susidariusias panaudoti kaip vietinę žaliavą. Taip bus tausojami ištekliai, mažės priklausomybė nuo žaliavų rinkų, bus saugoma aplinka, o kartu užtikrinamas sklandus perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos“.

Komunalinių atliekų perdirbama vos ketvirtadalis, bet kiekis, šalinamas sąvartyne, sumažėjo

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvoje surinkta apie 1,34 mln. t komunalinių atliekų. Beveik 26 proc. jų panaudota energijai gauti, 24 proc. – perdirbta, 21 proc. – kompostuota, 18 proc. – pašalinta sąvartynuose, apie 11 proc. atliekų liko nesutvarkyta.

Gera žinia ta, kad dėl naujų deginimo įrenginių pajėgumų, komunalinių atliekų šalinimo sąvartynuose rodiklis labai sumažėjo – nuo beveik 60 proc. iki 17,6 proc. Tačiau per dešimt metų norint pasiekti vos 5 procentų rodiklį, gyventojams bei verslui bus siūlomos naujos atliekų rūšiavimo ir perdirbimo priemonės, kai kurių atliekų planuojama nebelaikyti atliekomis.

Bus gerinamos ar kuriamos naujos sąlygos rūšiuoti

Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, gyventojams bus kuriamos platesnės galimybės rūšiuoti, su verslu bus deramasi dėl daugiau atsakomybių.

Iki 2024 m. daugiabučių namų gyventojai bus aprūpinti biologinių atliekų surinkimo priemonėmis (konteineriais ar specialiais maišais) arba skatinami plėtoti kompostavimo sistemą bendruomenių daržuose. Bus svarstoma biologines atliekas kompostuojantiems gyventojams taikyti nuolaidą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Bus sudaroma galimybė surinkti buityje susidarančias išrūšiuotas statybines atliekas, tai pat surinkti baldų, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, akumuliatorių, tekstilės atliekas. Iki 2025 m. užtikrinti galimybę atiduoti atskirai surinktas buityje susidarančias pavojingąsias atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas).

Iki 2027 m. bus plečiamas Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (DGASA) tinklas: kaimo vietovėse bus įrengtos po vieną DGASA ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų, o miestuose po vieną DGASA 10 km atstumu tarp tokių aikštelių arba aprūpinančią bent 40 000 gyventojų.

Bus vertinama galimybė prekybos vietose grąžinti nepanaudotus medžiagų likučius (statybines medžiagas, baldus, tekstilę ir kitas medžiagas), o kitiems – jų įsigyti.

Numatyta skatinti verslą investuoti į tekstilės, baldų, statybinių pakuočių atliekų perdirbimo infrastruktūros plėtrą.

Planuojama statybinių atliekų nebelaikyti atliekomis. Bus ieškoma efektyvių jų panaudojimo būdų.

Iš viso 2020 m. Lietuvoje susidarė beveik 5 mln. tonų atliekų

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. Lietuvoje susidarė apie 4,8  mln. t atliekų, kurių didžioji dauguma (net 90 procentų) susidarė 5 pagrindiniuose sektoriuose.

Daugiausiai atliekų sugeneruoja chemijos ir farmacijos pramonė (beveik 40 proc. visų atliekų). Antri pagal dydį atliekų generuotojai – namų ūkiai (25 proc. visų atliekų),  treti - statybos pramonė (10,9 proc.). Toliau – paslaugų sektorius (9,5 proc. ) ir žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektorius (5,2 proc. ).

Net 42 procentai visų atliekų šalinama sąvartynuose

Iš visų įvairiuose sektoriuose susidariusių atliekų, daugiau nei 2 mln. t arba 42 procentai šalinama sąvartynuose. Didžiąją dalį sąvartyno atliekų sudaro cheminių trąšų gamyboje susidarantis šalutinis produktas – fosfogipso atliekos (1,7 mln. t), likusios sąvartyno atliekos - komunalinės (apie 0,4 mln. t).

Kitos atliekos yra perdirbtos ar pakartotinai panaudotos: 14 proc. panaudota energijai gauti, 21 proc. paruošta pakartotinai naudoti, 41 proc. perdirbta, sukompostuota ir panaudota biodujų gamybai, 24 proc. išvežta tvarkyti į kitas šalis (perdirbti, apdoroti prieš perdirbant, laikinai saugoti, deginti).

Komunalinių atliekų tvarkymo statistika Šiaulių regione

Pagal 2020 metų duomenis, Šiaulių regionas, lyginant su kitais devyniais regionais, lyderiauja komunalines atliekas perdirbant ir panaudojant jas pakartotinai. Iš visų atliekų, sugeneruotų Šiaulių apskrityje, perdirbama ir pakartotinai panaudojama 60 procentų atliekų. Šis rodiklis atitinka minimalų išsikeltą rodiklį 2030-tiesiems metams. Tačiau Šiaulių regiono sąvartyne, lyginant su šalies vidurkiu, vis dar šalinama daugiau atliekų – 21 proc. Likę 19 procentų yra sudeginama.