Naujienos

Birželio 22 dieną Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras paminėjo dvidešimtąjį veiklos jubiliejų. Oficialia konferencija prasidėjęs renginys vėliau tęsėsi sveikinimais, kuriuos vainikavo simboliškai žalio torto pjaustymas ir svečių sudainuotas „Ilgiausių metų“.

Ir oficialūs pranešimai, ir smagūs prisiminimai

Šventinės konferencijos metu savo pranešimus apie atliekų tvarkymą ir būsimas naujoves skaitė LR Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė bei Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas. Vėliau skambėjo šventėje dalyvavusių svečių sveikinimai: Šiaulių miesto mero Artūro Visocko sveikinimo kalba, Pakruojo rajono mero Sauliaus Margio, Radviliškio rajono mero Vytauto Simelio, LR seimo nario Aido Gedvilo, Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų atstovų, vežėjų, partnerių sveikinimai.

Šypsenas kėlė ir prisiminimai apie atliekų kibiriukus, išnešamus kartą per savaitę, atvykus „šiukšlėms“, ir renginio svečių – improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktorių pasirodymas, kurį, kaip padėką už ilgametį bendradarbiavimą, vietoj „rekvizitinių dovanėlių, anksčiau ar vėliau virstančiomis atliekomis“ svečiams ir kolegoms pristatė ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis.

Prieš 20 metų buvusią atliekų tvarkymo sistemą keisti įpareigojo ES reikalavimai

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas į šventę atsivežė ir buvusio Aplinkos ministro Arūno Kundroto perduotus žodžius, kurie priminė dėl ko Lietuvoje prieš dvidešimt metų apskritai buvo pradėti kurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

2001 metų liepą Europos sąjunga įpareigojo uždaryti visus Lietuvoje buvusius 850 komunalinių atliekų sąvartynus (iš kurių apie 350 buvo eksploatuojami) ir vietoj jų įrengti 12 naujų, ES reikalavimus atitinkančių sąvartynų. „1999 metais priimta Direktyva dėl atliekų sąvartynų̨ buvo didžiausias iššūkis Lietuvai tiek reikalingos infrastruktūros, tiek susijusių kaštų prasme.“ rašė A. Kundrotas. Tačiau dar po metų buvo parengta strategija, kuri regioninių sąvartynų įrengimo finansavimą numatė iš Europos Sąjungos fondų.

Nors didžiausias dėmesys buvo skiriamas senų sąvartynų uždarymui ir naujų įrengimui, greta buvo planuojamos ir regioninės sistemos, kurios apėmė ir kitas atliekų tvarkymui reikalingas infrastruktūros dalis.

Finansai nebuvo pagrindinis Atliekų tvarkymo sistemos reformos iššūkis

2001 metų viduryje prasidėjusią Atliekų tvarkymo sistemos reformą koordinavęs tuo metu Aplinkos ministro pareigas ėjęs Arūnas Kundrotas manė, kad finansavimas taps pagrindiniu reformos iššūkiu „Tačiau, kaip pasirodė, sunkiausia buvo „priversti“ savivaldybes kalbėtis ir bendradarbiauti. Iš vienos pusės, mus spaudė derybiniai įsipareigojimai ir ES lėšų įsisavinimo tempai. Iš kitos – reikėjo laiko visiems apsiprasti su pokyčiais ir pradėti juos palaikyti.“ – teigė A. Kundrotas.

„Reformos esmę pirmiausia suprato Šiaulių ir Alytaus apskritys“

A. Kundrotas prisiminė pirmuosius susitikimus su Šiaulių ir Alytaus apskričių viršininkais ir merais: „Nebuvo lengva visiems, bet kompromisai buvo rasti ir procesai išjudėjo. Kaip visada, viskas priklausė nuo žmonių. Tų, kurie suprato reformos esmę, jautė atsakomybę ir gebėjo rasti reikalingus sprendimus. Smagu, kad kai kurie regioninių sistemų pradininkai sėkmingai darbuojasi iki šiol!”.

Dvidešimtmečius pasitinka ir kitų regionų atliekų centrai

Lietuvoje veikia dešimt regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC). Visi jie šiais ir kitais metais švenčia dvidešimtmečius.