Naujienos

Žiniasklaidoje vis garsiau skelbiama, kad nuo kitų metų keisis mokesčio už atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka. Bus taikomas dvinaris mokestis, kuris susidarys iš dviejų dydžių – pastovaus ir kintamojo. Kyla klausimas: kam reikalinga naujoji tvarka?

Ar reikalingas dvinaris mokestis

Aplinkos ministerijos aiškinimu, jau nuo 2013 m. buvo bandoma įvesti naują rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką. Tačiau, nuolat vykstant diskusijoms tarp Vyriausybės ir savivaldybių, metodika buvo koreguota, pervadinta į taisykles, atitinkamai buvo pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas ir buvo nustatytas taisyklių taikymo pradžios  terminas nuo 2017 metų.

Specialistų vertinimu, būtų klaidinga delsti įvesti naująją tvarką. „ Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių taikymo atidėjimas iš esmės reikštų, kad atliekų tvarkymo paslauga gyventojams ir toliau išliktų vienintele paslauga, kuri neturi nustatytų kainodaros principų, nebūtų skaidriai apskaičiuojami mokesčiai ir toliau gyventojai nežinotų už ką moka, kaip tai atsispindi gyventojų nuolat siunčiamuose skunduose Aplinkos ministerijai, kuriuose prašoma atskleisti informaciją kuo vadovaujantis jiems apskaičiuotos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.

VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavos tarnybos vadovo Manto Tamošiūno nuomone, mokesčio už atliekų tvarkymą skaidymas į dvi dalis paskatins gyventojus atsakingiau rūšiuoti atliekas: „ Taikant dvinarį mokestį už atliekų tvarkymą, pastovioji rinkliavos dalis dengs būtinąsias atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, o kintamosios dalies dydis priklausys nuo gyventojų atsakingumo -  kuo labiau rūšiuos, tuo mažiau reikės mokėti už atliekų tvarkymą“.

Už ką sumoka rinkliavos mokėtojai

Komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo sistema paremta dvejais pagrindiniais principais: „teršėjas moka“ ir „būtinųjų sąnaudų padengimo“ principu. Pagal pirmąjį principą kiekvienas atliekų turėtojas privalo apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas.

Pagal naująsias Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, šiuo metu galiojantis rinkliavos mokėtojų skirstymas į gyventojus ir juridinius asmenis pasikeis – bus apmokestinami visų nekilnojamojo turto objektų savininkai pagal turimo turto paskirtį.

Šiaulių regiono gyventojai, sumokėdami kasmetinį mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo mokestį, tiesiogiai prisideda prie būtinųjų atliekų tvarkymo sąnaudų padengimo. „ Naujai įsigaliojusiose rinkliavos dydžio nustatymo taisyklėse kaip būtinosios įvardijamos sąnaudos, be kurių neįmanoma įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo tikslų, uždavinių ir konkrečių priemonių. Tai ir mišrių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos, didelių gabaritų, žaliųjų atliekų surinkimo, tvarkymo ir aikštelių eksploatavimo sąnaudos,  buities pavojingų atliekų surinkimo, uždarytų sąvartynų priežiūra, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo, regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros atnaujinimo, sistemos administravimo sąnaudos, taršos mokesčio už sąvartyne šalinamas atliekas sumokėjimui“ -  kam naudojama iš gyventojų surinkta rinkliava aiškina ŠRATC Rinkliavos tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.

Pagal naująją tvarką nustatant rinkliavą, bus skaičiuojama pastovioji ir kintamoji rinkliavos dedamosios. Specialistai prognozuoja, kad 70 proc. visos sumos sudarys nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios atliekų tvarkymo sąnaudos, ir 30 proc.  bendros sumos sudarys nuo individualiai sutvarkomo atliekų kiekio priklausančios sąnaudos.

„Dvinarė mokesčio sistema tik reglamentuoja visos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų padengimo tvarką, nurodo, kaip turi būti skaičiuojamas mokestis kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui. Būtinųjų sąnaudų didėjimas neišvengiamas dėl keleto priežasčių – šiais metais pradėtas taikyti Vyriausybės įvestas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Už kiekvieną į sąvartyną pašalintą toną atliekų reikia mokėti po 3 Eur, nuo 2018 metų – po 5 Eur, nuo 2019 metų – po 21,72 Eur, o nuo 2020 metų – po 27,51 Eur. Taip pat Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne pradėjus veikti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams, atsirado atliekų apdorojimo ir galutinio sutvarkymo sąnaudos. Mokesčio pokyčiui įtakos turi ir dvinarės rinkliavos įvedimas. Tačiau nesvarbu, ar būtų įvestas dvinaris mokestis, ar liktų iki šiol galiojęs mokesčio apskaičiavimo modelis – atliekų tvarkymo paslaugos brangsta“ - teigia  ŠRATC Rinkliavos tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.