Naujienos

 

2017 m. Eurostat paskelbtais duomenimis, vienas Europos Sąjungos gyventojas sugeneruoja apie 480 kg atliekų per metus, o lietuvis – 455 kg. Šie skaičiai atskleidžia, jog esame pakankamai daug vartojanti visuomenė, kuomet savo gyvenimo gerovę parodome per perkamąją galią. Tačiau, ar visada mums reikia tiek daug, jei per metus atsikratome beveik pusę tonos atliekų?

 

Nuolat vykdant Šiaulių regiono mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimus, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pastebi, kad apie 30 % atliekų, esančių šiame sraute, yra popieriaus, plastiko ir stiklo pakuočių atliekos, o apie 20 % – maisto atliekos. Atsižvelgdami vien į šias dvi atliekų kategorijas, turime net  apie 50 % neteisingai išrūšiuotų atliekų. O dar apie 8 % randama tekstilės atliekų.

 

Paanalizuokime šiuos rezultatus. Jei net trečdalį mišrių komunalinių atliekų sudaro rūšiuojamosios atliekos, tai gal metas susimąstyti ir, pirmiausia, dar parduotuvėje atsisakyti prekių pakuočių? Ar tikrai reikia pirkti dantų pastą kartoninėje pakuotėje, kuomet šalia yra pasta be pakuotės, o gal tiesiog ją dar parduotuvėje verta demonstratyviai palikti, taip išreiškiant savo požiūrį į bevertę pakuotę? O jei jau negalime nepirkti prekės be pakuotės, tuomet nepatingėkime ją išmesti į rūšiavimui skirtą konteinerį. Paklausite, koks rūšiavimo tikslas, atsakysime, tai gamtinių išteklių tausojimas, klimato kaitos mažinimas, elektros bei vandens taupymas ir asmeninių lėšų taupymas.

 

Mažesnį maisto atliekų susidarymą būtų lengva išspręsti, jei tik kiekvienas iš anksto planuotų savo perkamus produktus ir teisingai juos laikytų. Produktų sąrašas nuėjus į parduotuvę neleistų mums į pirkinių krepšelį įsidėti neplanuotų prekių, kuriomis dažnai susiviliojame pamatę žodį ,,AKCIJA“ arba tiesiog mūsų dėmesį patraukia išskirtinė pakuotė. Ne dažnam yra žinoma ir tai, kad pieną, virtus kiaušinius, tarkuotą sūrį ar raikytą duoną galima užšaldyti, taip maisto produktų galiojimas tampa ilgesnis. Šiaulių regiono individualių namų gyventojai, dalį susidariusių maisto atliekų (daržovių, vaisių, kavos, arbatos atliekos, lupenos, pan.) gali kompostuoti savo namų ūkiuose, taip ne tik mažindami susidarančių atliekų kiekį, bet ir gaudami vertingą trąšą žemei.

 

 

Atsakingas mados vartojimas yra atsvara šiandien dominuojančiai greitajai madai. Dažnas iš mūsų nenorime atsilikti nuo mados, todėl per sezoną nusiperkame keletą naujų drabužių. Pagalvosite, o kas čia tokio? Deja, noras gražiai atrodyti turi liūdnąja pusę, greitosios mados gaminami rūbai dažniausiai yra iš nekokybiškų ir neperdirbamų medžiagų, kuriuos skalbiant, išsiskiria cheminės medžiagos, mikroplastikas, jie labai greitai atsiduria sąvartynuose. Norėdami būti tvarios mados šalininkais, pirkdami drabužius kiekvieną kartą turėtume pamąstyti, kaip dažnai ketiname vilkėti drabužius, ar tai nėra vienkartinė užgaida. O gal geriau rūbą pasiskolinti iš draugo ar įsigyti dėvėtų drabužių parduotuvėje?

 

Vartokime atsakingai!