Pavojingosios atliekos

• Jeigu pavojingų medžiagų liko, sandariai jas uždarykite ir pristatykite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse esančius pavojingų atliekų surinkimo punktus arba įmones, tvarkančias tokio tipo atliekas. 
• Pavojingos atliekos taip pat surenkamos ir apvažiavimo būdu, pagal iš anksto vežėjų paskelbtus grafikus.
• Išeikvotas baterijas (galvaninius elementus) galima palikti prekybos centruose, spaudos kioskuose, mokyklose, pašto skyriuose, kur pastatytos specialios surinkimo dėžutės ar konteineriai.
• Nemaišykite jų su kitomis buitinėmis atliekomis.
• Nepilkite į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės.
• Išmeskite tik tuščią ir sausą pavojingų gaminių pakuotę.

Netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos kelia pavojų gamtai ir žmogui!

Išpiltas 1 litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės, o alyva, patekusi į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Į dirvožemį patekusi alyva išskiria įvairius cheminius elementus, kurie kelia pavojų žmogaus bei gyvūnų sveikatai. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus.

Netinkamai išmestos baterijos – didžiulė žala aplinkai ir gamtai. Iš baterijų į aplinką patenkantys sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos daro neigiamą, negrįžtamą poveikį aplinkai. Ypatingai pavojingi juose esantys sunkieji metalai: švinas, gyvsidabris, kadmis. Patekę į mus supančią gamtą, jie tampa įvairių sunkių susirgimų priežastimi.

Gyvsidabrio turinčios atliekos (dienos šviesos lempos, baterijos, termometrai, žemės ūkyje naudojami chemikalai, pesticidai) yra toksiškos visoms gyvybės formoms. Ypač pavojinga įkvėpti gyvsidabrio garų! Kvėpuojant gyvsidabrio garais, jis per plaučius patenka į kraują, jungiasi su baltymais, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Dažniausi fiksuojami susirgimai: mažakraujystė, plaučių ir inkstų ligos, odos uždegimai, metalo prieskoniai, skausmai pilve, nenoras valgyti, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, troškulys, svorio mažėjimas, galvos skausmai. Sunkūs apsinuodijimai gali baigtis mirtimi.

Mirtina gyvsidabrio dozė gali būti 10–20 mg/m³ (vieno medicininio termometro!) išbuvus žmogui uždaroje 100–200 m³ tūrio patalpoje nuo 3 valandų iki 3 parų. Gyvsidabris, esantis vienoje liuminescencinėje lempoje (100–120 mg), visiškai išgaravęs gali užteršti iki atmosferoje leistinų ribinių koncentracijų (0,0003 mg/m³) – iki 333 333–400 000 m³ tūrio hermetišką patalpą, o iki darbo zonoje leistinų ribų vienkartinių koncentracijų (0,01 mg/m³) – 10-12 tūkst. m³ tūrio patalpą.

Kasdienė buitis ir nematomas poveikis aplinkai
Kasdien naudojamos valymo, priežiūros ir higienos priemonės suteikia greitą rezultatą, tačiau dalis jų turi pavojingų cheminių medžiagų. Šios medžiagos gali patekti į nuotekas, dirvožemį ar orą ir ilgainiui daryti neigiamą poveikį tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Todėl svarbu ne tik tinkamai sutvarkyti jau susidariusias pavojingas atliekas, bet ir jų vengti dar prieš joms atsirandant.

Paprastesnės alternatyvos kasdieniams darbams
Daugeliu atvejų namų švarai palaikyti pakanka natūralesnių priemonių. Actas, soda, citrinų rūgštis ar paprastas muilas gali veiksmingai pakeisti stiprius cheminius valiklius.

• Actas – puikiai tinka kalkių nuosėdoms šalinti vonios kambaryje, čiaupams ar virduliui nukalkinti, taip pat padeda išvalyti stiklus ir veidrodžius.
• Soda – veiksminga valant prikepusius paviršius virtuvėje, šaldytuvą ar orkaitę, taip pat padeda neutralizuoti nemalonius kvapus.
• Citrinų rūgštis – naudojama kalkių šalinimui nuo buitinės technikos (pvz., skalbimo mašinų, virdulių), taip pat tinka vonios ar virtuvės paviršių priežiūrai.
• Paprastas ūkinis muilas – universalus sprendimas kasdieniam paviršių valymui, grindims, rankoms ar lengvai užterštiems daiktams plauti.

Tokios priemonės ne tik padeda palaikyti švarą, bet ir nepalieka pavojingų likučių, todėl nesukuria sudėtingų atliekų tvarkymo iššūkių.

Sąmoningas vartojimas – mažiau atliekų ateityje
Svarbus vaidmuo tenka ir kasdieniams įpročiams. Renkantis gaminius su mažiau agresyvių cheminių sudedamųjų dalių, vengiant perteklinio buitinės chemijos kaupimo ir pirmenybę teikiant paprastesniems, daugkartiniams produktams, galima reikšmingai sumažinti pavojingų atliekų kiekį namuose.

Atsakingas elgesys su pavojingomis priemonėmis
Jeigu vis dėlto naudojamos cheminės buitinės priemonės, svarbu jas sunaudoti iki galo ir likučius bei pakuotes perduoti į tam skirtas surinkimo vietas. Taip užtikrinama, kad pavojingos medžiagos nepateks į aplinką ir bus sutvarkytos saugiai.

Maži žingsniai – didelis pokytis
Kiekvienas sąmoningas pasirinkimas kasdienybėje prisideda prie švaresnės aplinkos. Tai paprasti sprendimai, kurie ilgainiui mažina pavojingų atliekų kiekį mūsų namuose ir stiprina atsakingesnę bendruomenę.